00000naa a2200000 i 4500 2202877 LI-KaLABT 20170918081249.0 cr ||#|||||||| 140630e20141231li o lit LI-KaLSM lit rda lit li S 003 LI-KaLABT mk Kalimavičius, Albinas, autorius. aut Lietuvos sveikatos mokslų universitetas LI-KaLSM Assessment of quality and quality variations of lithuanian regional hospitals. eng Lietuvos regioninių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų kokybės ir jos netolygumų vertinimas / Albinas Kalimavičius. Kaunas : Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. 135 p. tekstas txt rdacontent elektroninis c rdamedia interneto išteklius cr rdacarrier teksto failas rdaft PDF Magistro darbas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2014. Laisvai prieinamas internete. Unrestricted online access LI-KaLSM star Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos regioninių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybę ir jos netolygumus, remiantis statistiniais kokybės rodikliais. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti Lietuvos regioninių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų kokybę remiantis statistiniais paslaugų kokybės vertinimo rodikliais. 2. Išanalizuoti Lietuvos regioninių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų kokybės rodiklių svyravimus priklausomai nuo amžiaus, lyties, dienos pobūdžio, paslaugos rūšies. 3. Įvertinti atvejų skaičiaus įtaką stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų kokybei Tyrimo metodika: Tyrime vertintos 6 regioninės ligoninės. Kokybės rodikliai: Cezario pjūvio (CPO) operacijų dažnis, hospitalinis mirštamumas dėl ūmaus miokardo infarkto per 30 ir per 2 d. (ŪMI 30d. ir 2d.) ir dėl galvos smegenų insulto (GSI 30d. ir ŪMI 2d.). Papildomi rodikliai: vidutinės gulėjimo trukmės (VGT) analizė pagal gimdymo būdą ir tarp ligoninių, vertinta atvejų skaičiaus koreliacija su pasirinktų rodiklių rezultatais ir analizuotas perkeltų į kitą ligoninę tolimesniam gydymui pacientų srautai. Statistinė duomenų analizė atlikta SAS programa. Rezultatai: Bendras CPO dažnis regioninėse ligoninėse buvo 18,45 proc. Amžiaus grupėse svyravo: <25 m. 15,38 proc., 25–35 m. 20,06 proc., >35 m. 20,55 proc. (p<0,05). CPO dažnis darbo dienomis buvo 19,82 proc., laisvadieniais 13,82 proc. (p<0,05). Lyginant tarp ligoninių: rečiausiai CPO atliekančioje ligoninėje CPO dažnis buvo 13,19 proc., didžiausia rodiklio reikšmė siekė 28,9 proc. (p<0,05). Didžiausiu CPO dažniu pasižyminčioje ligoninėje visose amžiaus grupėse buvo aukštas (p>0,05). Kitose ligoninėse tendencija dažniau atlikti CPO vyresnio amžiaus pacientėms. Didžiausiu CPO dažniu pasižymėjusioje ligoninėje, CPO dažnio skirtumas tarp darbo dienomis ir laisvadieniais stacionarizuotoms pacientėms siekė net 9 proc. (p<0,05). Koreliacijos tarp gimdyvių skaičiaus ir CPO dažnio nenustatyta (p>0,05). Ištyrus VGT tarp ligoninių, nustatyta, kad CPO būdu gimdžiusių bendra visų ligoninių VGT 5,5 lovadieniai, o natūraliais takais – 3,6 lovadieniai (p<0,05). Po CPO atlikimo VGT tarp ligoninių svyravo 4,6 iki 7,2 lovadienių (p<0,05). Natūraliu būdu gimdžiusių VGT svyravo nuo 3 iki 4 lovadienių (p>0,05). Visų ligoninių ŪMI 30 d. mirštamumas 9,55 proc. Svyravimas tarp ligoninių nuo 7,15 proc., iki 20,86 proc. (p<0,05). Mirštamumas dėl ŪMI per 2 d. visų regioninių ligoninių buvo 5,59 proc., tarp ligoninių svyravo nuo 4,1 proc. iki 13,67 proc. (p<0,05) Aktyviam gydymui į kitą ligoninę perkeliama reikšmingai daugiau jaunų pacientų, <45 m. 60,44 proc., o >89 m. tik 1,75 proc. (p<0,05). Vyrų perkeliama 69,31 proc., moterų – 30,69 proc. (p<0,05). Nustatyta stipri koreliacija tarp ŪMI atvejų skaičiaus ir mirštamumo per 30 d., tačiau nereikšminga. Visų ligoninių bendras mirštamumas dėl GSI per 30d. buvo 15,68 proc. Mirštamumas dėl GSI per 30d. svyravo nuo 14,05 proc. iki 17,75 proc. (p>0,05). Mirštamumas dėl GSI per 2d. buvo 4,53 proc., svyravo nuo 3,14 proc. iki 6,72 proc. (p<0,05). Tiriant amžiaus grupėse – dažniau pervežami jaunesni nuo 24,24 proc. <45m. iki 2,1 proc. vyresnių nei 89 m. grupėje. (p<0,05). Vyrų perkeliama 6,47 proc., moterų 4,43 proc. (p>0,05). Tarp ligoninių, GSI patyrusių pacientų pervežimo dažnis svyravo nuo 3 1,94 proc. iki 11,39 proc. (p<0,05). Tarp GSI pacientų atvejų skaičiaus ligoninėje ir mirštamumo per 30d., nustatyta stipri koreliacija, bet statistiškai nereikšminga koreliacija. Išvados: 1. Lietuvos regioninių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų kokybė vertinant ją pagal CPO atlikimo dažnio, hospitalinio mirštamumo dėl ŪMI per 30d., per 2d., hospitalinio mirštamumo dėl GSI per 2 d. rodiklius skyrėsi. 2. Kokybės rodikliai svyruoja: dažniau CPO atliekama vyresniame amžiuje ir darbo dienomis stacionarizuotoms moterims, CPO atlikimas lemia ilgesnę VGT nei gimdant natūraliu būdu, jaunesnio amžiaus ŪMI ir GSI atvejai dažniau perkeliami į kitą ligoninę, ŪMI atveju, vyrai perkeliami dažniau nei moterys. 3. Didesnis atvejų skaičius, neturi įtakos stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų kokybei. Raktažodžiai. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, ligoninių kokybė, kokybės rodikliai. Aim of the study. To measure the quality of care in Lithuanian regional hospitals and its variations with statistical quality indicators. Objectives. 1. to assess the quality of care in Lithuanian regional hospitals with statistical quality indicators. 2. To analyse the variations of quality indicators of Lithuanian regional hospitals depending on age, sex, nature of day, and type of delivery. 3. To assess the influence of case volume on service quality of hospitals. Methods. 6 regional hospitals were assessed during the research period from 2010 to 2012. Quality indicators: Caesarean section (CS) rate, in-hospital 30-day and 2-day mortality rates due to Acute Myocardial Infarction (AMI) and in-hospital 30-day and 2-day mortality rates following stroke. Additional indicators: analysis of average length of stay (ALS) according to the mode of childbearing and among hospitals; assessment of correlation of the results between selected indicators and patient case volume; and the analysis of patient flows transferred to another hospital for further treatment. Statistical analysis was performed by means of SAS program. Results. The overall rate of CS in regional hospitals was 18.45 %. Ages in the groups ranged as follows: <25 y.o. - 15.38 %; 25-35 y.o. - 20.06 %; > 35 y.o. - 20.55 % (p <0.05). CS rate on weekdays was 19.82 %, at weekends - 13.82 % (p <0.05). Comparing among hospitals: the rate of CS in hospital performing least CS was 13.19 %; the highest indicator value was 28.9 % (p <0.05). The hospital characterized by highest frequency of CS, had rates of CS high for all age groups (p> 0.05). In other hospitals, there is tendency to perform CS for older patients. The difference between the patients hospitalized on workdays and days off in the hospital characterized by the highest rate of CS was as high as 9 % (p <0.05). The correlation between the number of the women in childbirth and CS rate has not been determined (p> 0.05). Examination of ALS between hospitals showed that the ALS rate of all hospitals after the CS was 5.5 bed-days, and after vaginal delivery - 3.6 bed-days (p <0.05). ALS rate of after CS among hospitals ranged from 4.6 to 7.2 bed-days (p <0.05). ALS rate after vaginal delivery ranged from 3 to 4 bed-days (p> 0.05). AMI 30-day mortality rate folowing AMI of all hospitals was 9.55 %. Variation among hospitals was from 7.15 % to 20.86 % (p <0.05). AMI 2-days in-hospital mortality of all regional hospitals was 5.59 %; among hospitals ranged from 4.1 % to 13.67 % (p <0.05). A significant number of young patients were transferred for active treatment to another hospital, i.e. <45 y.o. – 60.44 %, and > 89 y.o. - only 1.75 % (p <0.05). Men transfer was 69.31 %, female - 30.69 % (p <0.05). There is a strong correlation between the incidence of AMI and mortality within 30 days, but not statistically significant. Overall 30-day stroke mortality rate in all hospitals was 15.68 %. Mortality due to stroke in 30-day ranged from 14.05 % up to 17.75 % (p> 0.05). 2-day mortality after stroke was 4.53 %, and ranged from 3.14 % to 6.72 % (p <0.05). Research in age groups due to 2-day stroke mortality: younger people were transported more often - from 24.24 %, <45y.o. to 2.1 % of older than in 89 y.o. group (p <0.05). 6.47 % of men and 4.43 % of women were transferred (p> 0.05). Among hospitals, rate of transfer of patients who experienced stroke ranged from 1.94 % up to 11.39 % (p <0.05). Strong correlation was found between the cases of patients with stroke in hospital and mortality in 30-day, but statistically insignificant. Conclusions. 1. Assessment of CS rate, in-hospital mortality due to AMI within 30 days and within 2 days and in-hospital mortality due to stroke within 2 days, showed that the quality of care were different. 2. Quality indicators showed variations: CS is more often done for older age women 5 hospitalized on weekdays; CS performance results in longer ALS than giving birth in a natural way; younger patients with AMI and stroke cases are often transferred to another hospital, in case of AMI, the men are transferred more often than women. 3. Greater number of patient cases does not affect the quality of care of hospitals. Key words. Quality of health care services, hospital quality, quality indicators. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ligoninių kokybė kokybės rodikliai Quality of health care services hospital quality quality indicators. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, darbas paruoštas institucijoje. 2014-06-05. darbo gynimo padalinys. https://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:2202877/datastreams/MAIN/content Magistrinis 2014-05-15 II.pdf application/pdf 0 ETD_MGR LI-KaLABT